- stačiašlaitis
- stačiašlaĩtis, -ė adj. (2) kuris su stačiais šlaitais: Nugrimzdusių kalnų viršūnės sudaro aukštas, stačiašlaites salas EncIX434. Piliakalniams buvo parenkamos stačiašlaitės kalvos, esančios dažniausiai upių santakoje ar upės vingyje MLTEII847. Stačiašlaitis stogas sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.